Nuolatinis pinigų srautų planavimas bei kontrolė užtikrina galimybę numatyti galimus sunkumus dėl apyvartinių lėšų trūkumo į priekį arba atvirkščiai, galimus nuostolius dėl per didelio kiekio grynųjų pinigų laikymo kasoje ar banko sąskaitoje.

Viena iš pagrindinių problemų su kuriomis susiduria įmonės – netinkamas pinigų srautų planavimas. Pelningai dirbančios įmonės bankrutuoja dėl to, kad tam tikru metu jie neturėjo pakankamai pinigų. Taip pat negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad įmonė, turinti pelno, yra finansiškai stabili.

Todėl pagrindinė pinigų srautų planavimo užduotis – suplanuotas nuolatinis įmonės mokumas atsižvelgiant į faktines ir planuojamas pajamas ir išlaidas.

Pajamų ir išlaidų planavimas leidžia geriausiai pritraukti paskolas arba, atvirkščiai, naudingai investuoti „laisvus“ turimus grynus pinigus.

 

Pinigų srautų planavimo sudarymo prasme, siūloma laikytis tokios pinigų srautų prognostinės ataskaitos formavimo logikos:

  • Aplinkos veiksnių poveikio pinigų srautų biudžetui įvertinimas.
  • Pardavimo įplaukų prognozės nustatymas.
  • Piniginių įplaukų iš įmonės pagrindinės veiklos numatymas.
  • Piniginių išmokų, galinčių užtikrinti įmonės pagrindinę veiklą, numatymas.
  • Kitų įplaukų ir išmokų numatymas.
  • Būsimojo pinigų srauto perviršio/pertekliaus nustatymas.

Sprendimo funkcijos:

  • parodyti, kuri įmonės veikla ir kiek atnešė (prarado) pinigų, kokios ūkinės – gamybinės operacijos nulėmė pinigų srautus ir kokios to priežastys;
  • suteikti reikalingą informaciją sprendimams priimti dėl įmonės iškeltų sau tikslų siekimą – ar įmonė ištikima savo nustatytai veiklos krypčiai, užfiksuotai įstatuose. Norint objektyviai įvertinti pinigų srautus reikia nustatyti jų lyginamąjį svorį visose įmonės veiklose, stebėti ir analizuoti pinigų srautų keitimosi dinamiką;
  • planuoti pinigų judėjimą įmonės viduje, t.y. įvertinant būsimus klientų mokėjimus, planuoti piniginius resursus ir apmokėjimų tiekėjams terminus;
  • daromas kryptingą poveikį, siekiant užtikrinti įmonės finansinį pajėgumą.

Pinigų srautų informacijos valdymo turinį atskleidžia proceso metu vykdomos funkcijos, kurias galima išskirti įvairias, nelygu kokiu požiūriu nagrinėsime procesą. Mes išskirsime šias:

  • Planavimas bei prognozavimas – pirminė funkcinė veikla, įgalinanti tolesnį valdymo procesą.
  • Esamos būklės įvertinimas, kontrolė bei reguliavimas – tai apskaitininkų vykdomas informacijos apie pinigų srautų kitimą fiksavimas. Svarbu, kad renkama informacija pasižymėtų tokiomis savybėmis kaip pilnumas, patikimumas, adekvatumas ir pan. Surinkus informaciją apie esamą pinigų srautų būklę įmonėje, vykdoma kontrolė arba realios situacijos palyginimas su planuotais bei prognozuotais rodikliais.