Seimui pakeitus savo požiūrį į atlygio už viršvalandžius skaičiavimą, apskaitos programų kūrėjai nebežino, kokius pakeitimus programoje atlikti, o bendrovės – kaip skaičiuoti viršvalandžius.

Kestutis Skukauskas, valdymo ir buhalterinės apskaitos programas kuriančios UAB „Prototechnika“ plėtros direktorius, pažymi, kad apie planus keisti atlygio už viršvalandžius tvarka buvo pranešta 2008 m. gegužės 22 d. Šie pakeitimai turėjo įsigalioti jau 2008 m. birželio 1 d. Tačiau vėliau buvo priimta kita Darbo kodekso pakeitimo redakcija nei planuota anksčiau. Pakeitimai padaryti šių metu birželio mėnesio pradžioje, o įsigaliojo jie nuo 2008 m. liepos 1 d.
„Labai blogai yra tai, kad tokie svarbus pakeitimai paskelbiami prieš kelias savaites, dar blogiau, kai po to šie planai dar ir keičiami, – sako p. Skukauskas. – Tai trukdo laiku atlikti pakeitimus apskaitos programoje ir juos perduoti mūsų klientams.“ Laikas, anot p. Skukausko, ne vienintelė problema. Kita problema – komentarų, kurie būtini tobulinant programą, trūkumas.
„Komentarai pasirodo jau po to, kai įstatymas įsigalioja, – nurodo p. Skukauskas. – Programos kūrėjus tai verčia patiems aiškinti įstatymo pakeitimus ir tikėtis, kad jų išvedžiojimai yra teisingi.“
Nekyla rankos
„Parašyti naują formulę ir perduoti ją klientams nėra sunku. Sunku, kai nėra išaiškinimo, kaip turėtu buti apskaičiuojamas atlygis už viršvalandžius“, – pažymi ir Irena Žutautienė, valdymo ir buhalterinės apskaitos programas kuriančios UAB „Rivilė“ buhalterė.
Anot p. Žutautienės, bet koks matematikas, įsigilinęs i paskutinius Darbo kodekso pakeitimus, pastebės, kad juose nėra logikos – atlyginimas už viršvalandžius kyla geometrine progresija. Pagal naująją Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių redakciją, atlygis už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio atlyginimo. Į jį įskaitomas jau padidintas užmokestis už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už 3 pastaruosius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesi, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Todėl darbo užmokestis ir auga geometrine progresija.

„Tvarka greičiausiai keisis, nes tokia, kokia yra dabar, negalės buti, – sako Angelė Radzevicienė, statybinės bendrovės UAB „Naresta“ vyriausioji buhalterė. – O kol nėra galutinio sprendimo, apskaitos programos nekeičiame.“ Agota Šlyžuvienė, AB „Klaipėdos duona“, vyriausioji finansininkė, pažymi, kad darbo užmokestį skaičiuoja pagal galiojančius teisės aktus.
„Tačiau pačios apskaitos programos nekeičiame, – priduria p. Šlyžuvienė. – Tiek programuotojai, tiek mes laukiame, ką nuspęs Seimas.“

Ponas Skukauskas pažymi, kad personalo ir atlyginimų apskaitos programos skiriasi nuo bendruosius išteklius skaičiuojančių programų tuo, kad atlyginimų apskaitos programas reikia pritaikyti prie įstatymų pokyčių, o bendrų išteklių skaičiavimo programų pasikeitus įstatymui paprastai keisti nereikia.